Narvos pilis ir Ivangorodo tvirtovė

Estija ir Rusija. Narva ir Ivangorodas. Narvos pilis ir Ivangorodo pilis. Visa tai galite pamatyti vienoje Europos istorijai labai svarbioje vietoje. Dvi tvirtovės įsikūrę tiesiai ant Rusijos ir Estijos sienos, per visą istoriją jų savininkai keitėsi, tai buvo Danija, Švedija, Livonijos ordinas, Vokietija, SSRS, Rusija ir Estija. Kariniai konfliktai, politiniai kaliniai, niokojanti žala ir atstatymai – abi šios broliškos pilys suvaidino svarbų vaidmenį Europos istorijoje.

Narvos pilis

Narvos pilies (dar žinomos kaip Hermano pilis) pamatas buvo padėtas XIII amžiuje, kai danai pastatė medinius įtvirtinimus. Konstrukcija buvo vis tobulinama ir stiprinama, o tai leido sukurti Narvos miestą (pavadinta upės, šalia kurios pastatyta pilis, vardu).
Vėliau pilis tapo Livonijos ordino nuosavybe, kuris pradėjo statyti pilies ryškiausią statinį – Hermano bokštą. Pilies egzistavimo metu atlikta daugybė rekonstrukcijų, o savininkai nuolatos kaitėsi – po ordino pilis buvo užima Rusijos, tuomet Švedijos, kuri vadovaujant legendiniam inžinieriui Erikui Dahlbergui gerokai padidino įtvirtinimų ir pilies teritoriją.
Ironiška, tačiau Petras Didydis, nuo kurio apsaugoti buvo pastatyti nauji įtvirtinimai, užkariavo pilį Šiaurės karo metu. Valdoma Rusijos, o vėliau Estijos pilis buvo sunkiai apgadinta Antrojo pasaulinio karo metu, dėl to turėjo būti atliekama daugybė renovacijų, kurios vyksta dar ir dabar.

Ivangorodo pilis

Pilis buvo pastatyta kitoje Narvos upės pusėje – tiesiai už Estijos ribos. Nuo pat pradžių ši pilis buvo karinių konfliktų centras, kadangi ją nuolatos užimdavo tai rusai, tai švedai. Panašiai kaip ir artimiausia tvirtovė, Ivangorodo pilis buvo atstatyta, padidinta ir sutvirtinta, buvo pastatyti trys bokštai, įskaitant didžiausią Aprūpinimo bokštą ir Mergelės viešpatavimo bažnyčią pilies viduje. Tapusi Švedijos karalystės nuosavybe beveik 100-tui metų tvirtovė vienu metu buvo Kuržemės (Vakarų Latvijos) kunigaikščio Jacob Kettler, vieno iš žinomiausių to meto valdovų Baltijos regione, kuris kartu su šeima buvo pagribtas švedų kariuomenės, kalėjimu.
Kaip ir Narvos pilį, šią taip pat užgrobė Petras Didysis, o Estijos nuosavybe pilis tapo praėjus 200 metų.

Nepaisant to, kad pilys stovi skirtingose pusėse ir atspinti mirtinus priešus, jos turi daug daugiau bendrų dalykų negu jums gali atrodyti: abi pilys yra tvirtovės, kurios buvo atstatytos daugybę kartų ir nuolatos keisdavo savo savininkus. Nenuostabu, kad tarp jų buvo pastatytas „Draugystės tiltas”, kurio tikslas sujungti ypač Rusiją su Estija bei visa Europa.